Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija

„GAILESTINGUMO JĖGA“ – TAI JĖGA

Birželio 30 d. startavo dar viena vaikų vasaros poilsio stovyklos „Keliauk, pamatyk, sužinok“ pamaina „Gailestingumo jėga“. Šiai pamainai vadovavo tikybos mokytoja Jurgita Skurdelienė ir etikos mokytoja Verutė Vaitkevičienė.

Pirmąją stovyklos dieną vykome į 2016 metų Lietuvos kultūros sostinę Telšius. Ten aplankėme Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą, kuri išsiskiria altorių gausa, rūsyje palaidotais kunigais, gailestingumo durimis bei įspūdingu antru aukštu. Apie šią, daug žmonių sulaukiančią katedrą ir jos istoriją, papasakojo ten dirbantis kunigas. Prieš išvykstant į Varnius ėjome apžiūrėti gražiai sutvarkytos Masčio ežero pakrantės. Varniuose vykome į buvusią kunigų seminariją ir į Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, kurioje eksponuojami palaidotų kunigų Giedraičių palaikai. Lengviau pažinti Varnių apylinkes padėjo ir niekur vienų nepaleido muziejų gidai. Susiradę jaukią vietelę ir papietavę, vykome namo.

 Sekančią stovyklos dieną išsiruošėme į Šiluvą. Iš pradžių atrodė, jog tai niekuo neišsiskiriantis Lietuvos miestelis, tačiau lankydamiesi Šiluvos muziejuje sužinojome, kad Šiluva – daugelio tikinčiųjų širdžiai jau keletą šimtmečių yra ypatinga vieta. Pasirodo, jog šis mažas miestelis ypatingas tuo, kad jame pirmą kartą Europoje bei antrą kartą pasaulyje apsireiškė Mergelė Marija (1608m.), todėl lydimi gidės aplankėme Apsireiškimo koplyčią, išsiskiriančią ypatingais paveikslais bei piešiniais, taip pat viduje esančiu akmeniu, ant kurio, kaip manoma, apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Visi kartu klūpodami keliais apėjome keletą ratų aplink viduje esančią koplytėlę. Taip pat sužinojome daugiau informacijos apie čia vykstančius Šilinių atlaidus bei apžiūrėjome stebuklais garsų Švenčiausiosios Mergelės Marijos su kūdikiu paveikslą. Netrukus patraukėme į Švč. Mergelės Marijos gimimo baziliką ir dalyvavome mišiose.

Šiltą ir šiek tiek apsiniaukusią šeštadienio popietę į Žemaičių Kalvariją sugūžėjo keletas šimtų jaunuolių iš visos Lietuvos, tarp kurių buvome ir mes, Kvėdarnos parapijos jaunimo grupelė. Renginio pradžioje visi rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko susitikimas su kun. D. Liutika. Po to popietės dalyviai buvo kviečiami turiningai praleisti laiką drauge žaidžiant įvairius stalo žaidimus ir sudalyvauti krepšinio turnyre. Prieš Šv. Mišias visi rinkosi į Baziliką, kur vyko Šv. Sakramento adoracija ir Susitaikymo pamaldos, o Šv. Mišioms, kurios buvo skirtos jaunimui, vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas J. Boruta, kuris kvietė melstis už jaunąją kartą ir šeimas, kad jos pajėgtų kurti darnų bendrystės gyvenimą. Paskui visi buvo kviečiami dalyvauti žvakių vigilijoje Žemaičių Kalvarijos kalnuose giedant kalnus ir taip apmąstyti Kristaus kančią ir jo meilę žmonijai. Po Kryžiaus kelio, vidurnaktį, grįžome namo šiek tiek pavargę, tačiau sustiprėję dvasia ir sustiprinę ryšį su Dievu.

Pailsėję po ilgos kelionės į Žemaičių Kalvariją,  stovyklavome savo apylinkėse.  Buvome girdėję apie visoje Lietuvoje jau žinomą Drungėliškės koplyčią, todėl leidomės jos aplankyti. Nustebino jos istorija ir jos unikalumas - koplyčia koplyčioje. Pasimeldę ir aptarę Dievo veikimą mūsų aplinkoje leidomės į žygį baidarėmis Jūros upe. Pakeliui užsukome  aplankyti kryžių deginimo vietą  Paragaudyje. Prisiminėme vykdytas represijos sovietiniu laikotarpiu, pasimeldėme ir leidomės upe tolyn. Gėrėjomės Dievo sukurtu pasauliu ir upės išvagotu reljefu. Grįžome be lašo lietaus, nors lietus visada sukiojosi aplink, bet mums stebuklingai pavyko jo išvengti. Buvo gera visiems susikibus,  laukti kol praplauks lietus su perkūnija,  po Pajūralio tiltu.

Paskutiniąją  stovyklos dieną keliavome įeiti pro trečias Dievo gailestingumo duris mūsų vyskupijoje, o stovyklos metu tai jau buvo ketvirtos mūsų praeitos Gailestingumo durys. Mus pasitiko Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios vikaras, kuris papasakojo apie atlaidų reikšmę ir gailestingumo durų prasmę, bei apie šios bažnyčios istoriją. Kunigas Algirdas palydėjo į bažnyčios bokštą, iš kurio atsivėrė nuostabūs Klaipėdos miesto vaizdai. Skaičiavome šventoves, kvėpavome šiltu nuo Jūros dvelkiančiu oru, o vėjas lengvai kedeno plaukus. Buvo nepaprastai nuostabu.  Įveikę visus laiptelius, vykome prie Baltijos jūros uosto vartų, grožėjomės jūros didybe, šokinėjome per bangas.

Ši stovykla dar ilgai išliks mūsų atmintyje.  Tik šioje stovykloje supratome, kad galima derinti  maldą ir pramogas kartu, kad mūsų šventovėse glūdi dideli mūsų tautos istorija ir praeitis.  Jau dabar, turėdami piligrimų pasus daugelis svajojame aplankyti ir kitas Gailestingumo šventoves  Lietuvoje.