KAZIMIERAS JAUNIUS – ŽMOGUS, TEBETELKIANTIS BENDRUOMENĘ
Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija

KAZIMIERAS JAUNIUS – ŽMOGUS, TEBETELKIANTIS BENDRUOMENĘ

Koks turi būti, kaip gyventi, kad ir po 170 metų nuo gimimo sugebėtum įkvėpti žmonėms noro susitikti, dalytis gerumu, keistis savo kūrybos vaisiais ar provokuoti  išbandyti nauja?  Atsakymą gali susiformuluoti kiekvienas, kuris susipažino su Kazimiero Jauniaus – kunigo, kalbininko, kilusio iš Lembo kaimo – gyvenimu,  asmenybe,  darbais.  Remdamiesi kai kuriomis apibendrintomis mintimis, Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija, Prano Liatuko pradinė mokykla, VšĮ ,,Kraštomanija“,  Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Kvėdarnos kultūros namai iniciavo ir įgyvendino savaitę trukusias ir įvairialypę auditoriją sukvietusias  veiklas.

Pirma  diena priminė, kad Kazimieras Jaunius buvo tautosakos rinkėjas. Iš Prano  Liatuko pradinės mokyklos į gimnaziją ir atgal vis riedėjo autobusas veždamas trečiokėlius, po to ketvirtokėlius. Vieni su penktokais, kiti su šeštokais  sėdosi prie stalų ar trypė bendrame šokių rate mokomojoje, pažintinėje etnografinėje popietėje ,,Iš savo krašto po žiedą raško...“, kurią šauniai vedė muzikos mokytoja G. Pameditienė su užaugintu puikiu jaunimu - ,,Etno bičiuliais“. Net  tas, kuriam renginyje už dalyvavimą nebuvo atlyginta riestainiais (jais apdovanoti  viktorinos dalyviai – komandų nariai), vis tiek liko patenkintas-  pasisėmė energijos, užfiksuotos  mūsų tautos kultūros ištakose.

Antra diena būrė vyresnių mokinių auditoriją, būtent, besimokančius 9-12 klasėse.  Jiems  lietuvių kalbos mokytojos L. Budriuvienė ir V. Markvat – Ežerinskė suorganizavo respublikinę konferenciją – viktoriną ,, Lietuva ir lietuvis lietuvių tautosakoje ir literatūroje“. Vienas iš pranešimų buvo apie Kazimierą Jaunių – genialią, bet tragišką asmenybę. Šio pranešimo, kaip ir dar 23, klausėsi, o paskui šia informacija remdamiesi bandė įveikti viktorinos užduotis mokiniai iš 10 mokyklų – 5 iš Šilalės r. ir 5 iš kitų rajonų ar savivaldybių (Mažeikių Rietavo, Šilutės, Tauragės).  Diena buvo ilga, intensyvi net per refleksijos dalį, kai mokiniai kūrė ir apmąstė dienos veiklą, o mokytojai diskutavo dėl PUPP (žodžiu) tendencijų, tarėsi dėl kitų metų konferencijos – viktorinos turinio ir formos. Vis dėlto tiek dalyviai, tiek organizatoriai tuo, kas vyko, buvo patenkinti.

Trečia diena priminė, kad Jaunius – kalbų meistras.  Kūrybinės dirbtuvės ,,Ex tabula rasa ut sermo“ (,,Nuo balto lapo iki žodžio“) pasikvietė kiekvieną, kuris nebijojo provokacijos  - netradicinės žodžio (savęs?) paieškos.  Kaip žmogus nežino, kas jo laukia kitą akimirką, taip dalyviai nežinojo, kas jų lauks kiekviename sustojime. Iškeliavusiems  iš Lembo kaime esančios Kazimiero Jauniaus sodybos  8-IIIg klasės mokiniams liko tik pasitikėti renginį organizavusiais VšĮ ,, Kraštomanijos“ nariais: direktoriumi  V. Urbiu  ir A. Tubutyte. Organizatroriai, ne taip seniai buvę Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos mokiniai, puikiai susipažinę su savo krašto apylinkėmis, meno (vizualaus, žodžio) galimybėmis klystkeliais nenuvedė, todėl visi, kas išėjo, grįžo atgal, tik nebeturėjo tuščio lapo ir baimės ...keliauti basomis, dygaus žolyno ar vėsaus vandens, be to, akylesnis įsidėmėjo ne viena senąja kalba užrašytus  ir pasakytus žodžius.

Ketvirtą  dieną vyko mokslinė konferencija ,,XX-XXI a. Kvėdarnos krašto kultūrinė panorama– žinia kitam šimtmečiui“. Kadangi Kazimieras Jaunius buvo puikus oratorius, puikių oratorių Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija laukė ir sulaukė.  Žemaitiškai atvykusius pasitiko popietę vedusios mokytojos L.Budriuvienė ir E. Spudienė, perdavusios pranešėjams Kvėdarnos ir jos apylinkių moterų dovanas - spaustus sūrius bei iš Kazimiero Jauniaus sodybos žemės žiupsnelį, įdėtą  į siūtus mokytojos D. Urniežienės maišelius. O pranešėjų labai skirtingų būta– nuo aistringų savo krašto mylėtojų antrokėlių iki garbaus amžiaus, puikiai išstudijavusių Kvėdarnos istoriją asmenų. O kur dar dainininkai – Šilalės meno mokyklos mokytojos D. Krasauskienė, R. Ramanauskienė, D. Vorienė  ir jų koncertmeisterė L. Venckuvienė, ansambliai  ,,Ne vien retro“ (vadovas A. Rimkus), ,,Alegro“ (vadovė G. Pameditienė), Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos mokinių ansamblis (vadovė D. Krasauskienė).  

Penktą dieną visi sugužėjo ,,Pri klietelės“ pas Jaunių į Lembo sodą. Tiek dalyviai, tiek svečiai jautėsi puikiai ne šiaip sau – jau tradiciniu tapusį renginį vėl organizavo A. Rimkienė, Kvėdarnos kultūros namų koncertų (spektaklių) organizatorė.  Atvykę galėjo pasidžiaugti klojimo teatro tradicijas puoselėjančių trupių spektakliais, juos linksmino muzikantai, alkstančius ir ištroškusius maitino ir girdė ne tik vietiniai verslininkai. Alkani neliko nei žiūrovai, nei mėgėjų teatrų kolektyvų dalyviai – jie buvo vaišinami koše, kiaušiniene,  vitaminą C gamino džiugūs reginiai, o vitaminą D - šiltos greta esančių akys.

Atrodytų, ėjo 2018 metų gegužę  Kazimiero Jauniaus 170 gimtadienis bei jam paminėti skirti renginiai ir nuėjo...  Tačiau aš iki šiol negaliu atsidžiaugti šiose apylinkėse gyvenančiais ar į jas atvykstančiais žmonėmis, kurie dirba darbą, ir tiek. Jų darbo vaisiais mėgavosi tiek daug asmenų  net nežinodami, kas tai padarė, arba matydami, tačiau priimdami visa, kaip savaime suprantama. Aušra, Mindaugas, Daiva, Ilona, Vitalija, Nijolė, Silvija, Giedrė, Rasa, Rokas, Mintautė, Vygantė, Deimantė, Gabrielė, Ugnė, Laura, Lukas, Arnoldas, Guoda, Martyna, Ieva, Monika, Arnas, Lina, Staselė, Vaida, Verutė, Virgutė.... Vardink – neišvardinsi. Šitie žmonės kantrūs, nuoširdūs, geba  padėti, leidžia atsiremti.  Manau, kad dėl tokių Kvėdarnos kraštas kas gegužę pražysta gražiausiais žiedais. Jaudintis reikėtų ne dėl to, kad  praėjus 170 metų nuo gimimo netapsi priežastimi, dėl kurios rinksis į būrį žmonės, jaudintis reikėtų dėl to, jei  nepamatai priežasties, dėl kurios taip gražiai kas gegužę pasipuošia pasaulis...

Ligita Budriuvienė