Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija

Vasaros stovykla, mokiusi pažinti pasaulį ir save

Po ilgiausių vasaros dienų ir trumpiausių naktų - birželio 30ą - liepos 6-ą dienomis – startavo paskutinė Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos mokinių vasaros poilsio stovyklos pamaina ,,Kraštomanų ekspedicijos". Septynias dienas skirtingo amžiaus jauni žmonės: pradedant Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos penktokais, baigiant abiturientais, kartu su kraštomanų būrelio vadovėmis Ligita Budriuviene ir Ona Brazauskaite mėgavosi kaitria vasarvidžio saule, nepamesdami troškimo tirti savo gyvenamąją aplinką, jos praeitį. Per suplanuotas veiklas, mokiniai sužinojo apie gimtojo krašto (Kvėdarnos, jos apylinkių, Žemaitijos, Trakų bei Kernavės) istoriją, kultūrinį paveldą, išsamiau susipažino su  baltiškąja ir krikščioniškąja pasaulėžiūra, taip pat tvarkė muziejų, rinko informaciją apie įvairios paskirties objektus, buvo gidais, turėjo galimybę patys išbandyti senuosius amatus, pažinti senovės baltų gyvenimo būdą. Dabar tik džiūgauju, kad galėjau savaitę būti su labai skirtingais, gyvybingais, savitais žmonėmis. Bet apie viską nuo pradžių...

Pirmąją dieną atliko kūrybinius užsiėmimus, susitarėme dėl elgesio per stovyklą, tvarkėme muziejų, rinkome reikiamą informaciją iš Kvėdarnos gyventojų, ruošėmės gimnazijos 80-ečio šventei bei rinkome  medžiagą, kurios prisireikė per antrąją stovyklos dieną. Antrąją dieną plaukėme baidarėmis Jūros upe, keletas mūsiškių buvo gidais – supažindino grupės narius su lankomais objektais. Trečiąją ir ketvirtąją dienomis lankėmės Žemaitijoje – pažinome Varnių regioniniame parke esančius svarbius objektus, apie juos plačiai papasakojo gidas, atvykę vakare į Pakutuvėnus susipažinome su vienuoliais, lankėmės mišiose, brolis Andrius papasakojo apie vykdomas veiklas, gyvenimo būdą, ryte važiavome į Žemaičių Kalvariją, lankėme stoteles, meldėmės taip, kaip tai daro atvykę kiti piligrimai, o po pietų traukėme į Platelius, susipažinome su juos supančiomis legendomis. Penktą ir šeštą dienomis dviračiais lankėme krašto piliakalnius, maro kapinaites, reikšmingus vandens objektus – juos fiksavome, aptarėme būklę, svarstėme, kaip juos derėtų prižiūrėti, miegojome vėl kartu palapinėse, Paragaudžio kaimelio pašonėje. Paskutinę dieną važiavome į Trakų pilies muziejų bei XVI tarptautinį eksperimentinės archeologijos festivalį „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Gidė papasakojo apie Trakų pilį bei su ja sietinais istoriniais ir kultūriniai įvykiais nuo įsikūrimo iki mūsų dienų. Kernavėje laiku nusikėlėme į senovės baltų genčių gyvenimą, buvome dirbtuvėlėse, stebėjome senuosius amatus bei kovas.

Gera žinoti, kad vos prieš metus pradėjęs pulsuoti kraštomanų būrelis tebeegzistuoja, gera žinoti, kad vasaros stovykla yra ne pabaiga, o tik jungiamoji dalis tarp senų ir naujų mokslo metų, gera žinoti, kad vis daugiau jaunų žmonių išlaisvina savo mintis, gera žinoti, kad Kvėdarnoje esti mokytojų, gebančių matyti, suprasti ir išgirsti mokinį,gera žinoti, kad vasaros būna kiekvienais metais ir kad šįmetinė dar nesibaigė...

Kraštomanas Viktoras Urbis